Salės futbolas (futsalas) ir futbolas turi ne vieną didelį skirtumą. Vienas iš jų yra vartininko vaidmuo. Ne kartą matėte, kaip futsale vartininkas žaidžia beveik kaip bet kuris kitas aikštės žaidėjas ir kas futsale nėra taip neįprasta, jis pelno įvarčius!
Kai futsalo vartininkas žaidžia kaip aikštės žaidėjas, dažnai girdėsite, kad jie vadinami „skraidančiais vartininkais“ (angl. fly-keeper). Šiame straipsnyje išsamiau apžvelgsiu žaidimą penkiese ir kaip turi elgtis vartininkas-žaidėjas, jam taikomas taisykles ir jo naudojimo taktiką.
Kas yra vartininkas-žaidėjas ir kada naudojama ši taktika
Terminas vartininkas-žaidėjas ar „fly-keeper“ futsale vartojamas apibūdinti, kai vartininkas laikinai prisiima vaidmenį, panašų į aikštės žaidėjo. Tai dažniausiai būna, kai komandos pralaimi ir nori stumti papildomą žaidėją į priekį, kad jis prisijungtų prie atakos ir viršytų gynėjų skaičių. Kai kurie šią žaidimo penkiese situaciją vadina jėgos žaidimu.
Brazilai šią poziciją vadina goleiro-linha [vadinamasis „penktasis žmogus”, vartininkas, kuris prisijungia prie aikštės žaidėjų].
Šios taktikos įgyvendinimo rizika yra ta, kad atakuojanti komanda galiausiai paliks savo vartus nesaugomus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2010 m. FIFA pritaikė vartininko-žaidėjo taisyklę, kad vartininkas vėl galėtų paliesti kamuolį tik tada, kai jis kirto vidurio aikštės liniją. Vienintelis būdas, kuriuo vartininkas gali pakartotinai paliesti kamuolį, yra tada, kai jis yra atakuojančioje pusėje. Tuomet labai svarbu, kad visi aikštėje esantys žaidėjai būtų techniškai įgudę greitai ir tiksliai atlikti savo perdavimus, nes priešingu atveju tai taptų rizikinga taktika.
Šiuolaikiniame futsale kai kurios komandos šią taktiką naudojo net žaidimų pradžioje. Pavyzdžiui, 2014 m. vasarą Northumbria universitete vykusiame Keturių tautų turnyre JAV vartininkas didelę žaidimo dalį žaidė varžovų aikštės pusėje. Nors tai labai neįprastas požiūris, taktika pasiteisino. JAV vartininkas aiškiai buvo toks pat geras aikštėje, kaip ir vartuose, tačiau tai netinka daugeliui futsal vartininkų, nes jie nėra tokie geri aikštės žaidėjai ir dėl to komandos dažniausiai pakeičia vartininką aikštės žaidėju (dėvinčiu vartininko marškinėlius) kaip 5-ąjį žaidėją.
Vartininko-žaidėjo taisyklės
Yra specialios taisyklės, reglamentuojančios, ką futsal vartininkas gali ir ko negali, ir jos yra labai svarbios suprantant vartininko-žaidėjo vaidmenį, taktiką ir apribojimus.
Pirmiausia apie tai, ką vartininkas gali daryti su kamuoliu.
Pražangos ir netinkamas elgesys
Netiesioginis baudos smūgis skiriamas varžovų komandai, jei vartininkas pažeidžia kurią nors iš šių keturių taisyklių:
- Valdo kamuolį rankomis ar kojomis savo aikštės pusėje ilgiau nei keturias sekundes;
- Perdavęs kamuolį komandos draugui, jis dar kartą paliečia jį savo aikštės pusėje po to, kai komandos draugas jam tyčia perduoda kamuolį, nepalietus varžovui;
- Paliečia kamuolį rankomis savo baudos aikštelėje po to, kai jį tyčia jam paspyrė komandos draugas;
- Paliečia kamuolį rankomis savo baudos aikštelėje po to, kai jį gavo tiesiai po komandos draugo smūgio koja.
Taigi, labai paprastai, vartininkas gali laisvai žaisti bet kurioje aikštės vietoje ir spardyti kamuolį kojomis (rankų naudojimas griežtai ribojamas jo paties plote) esant dviem sąlygoms:
- Jis niekada negali turėti kamuolio ilgiau nei 4 sekundes savo aikštėje
- Kai jis perdavė komandos draugui kamuolį savo pusėje (rankomis ar kojomis), jis negali aguti perdavimo iš komandos draugo savo aikštės pusėje, nebent varžovas jį palietė.
Svarbiausia, kad šios taisyklės galioja tik vartininkui savo aikštėje. Varžovų pusėje nėra jokių apribojimų vartininkui žaisti kamuolį kojomis. Jis gali turėti tiek prisilietimų, kiek nori, tiek ilgai, kiek nori, kaip ir bet kuris kitas aikštės žaidėjas. Tai labai svarbu norint suprasti vartininko-žaidėjo naudojimo strategijas.
Žaidėjų keitimasis
Yra dar kelios taisyklės, kurios yra svarbios norint suprasti, kaip komandos naudoja vartininką-žaidėją.
- Bet kuris iš atsarginių žaidėjų gali pasikeisti vietomis su vartininku nepranešęs teisėjams ir nelaukdamas rungtynių sustabdymo
- Žaidėjas arba atsarginis žaidėjas, pakeičiantis vartininką, turi dėvėti vartininko marškinėlius su savo numeriu nugaroje.
Taigi, bet kuris atsarginis žaidėjas gali apsikeisti su vartininku pagal įprastas žaidimo taisykles, nors jis turi vilkėti vartininko marškinėlius (paprastai mėgėjų lygyje bus tinkamas „skirtukas“). Tai leidžia komandoms turėti žaidėją, besispecializuojantį būti vartininku-žaidėju, kuris ateina ir laikinai pakeičia įprastą vartininką.
Kodėl komandos naudoja vartininką-žaidėją ir aikštėje žaidžia penkiese?
1) Kai komanda pralaimi ir reikia vytis varžovą
Žaidimas penkiese dažniausiai naudojamas, kai komanda pralaimi. Užuot atakavę varžovų komandą su 4 aikštės žaidėjais – pridedamas vartininkas-žaidėjas ir tokiu būdu jau atakoje dalyvauja 5 žaidėjai.
Tokio žaidimo esmė yra ta, kad penki puolėjai galės „ištempti“ gynybą, išlaisvinant vieną atakuojantį žaidėją, kuris galės pelnyti įvartį.
Taikant šią strategiją, vartininkas dažnai būna paprastas aikštės žaidėjas (kuris pvz. jau žaidė aikštės žaidėju tose pačiose rungtynėse), bet apsivelka vartininko marškinėlius. Jei kuriuo nors momentu prarandamas kamuolys ir kol jų komanda nevaldo kamuolio, tai vartininkas-žaidėjas greitai pakeičiamas įprastu vartininku.
Turi būti naudojama tinkama taktika ir vartininkas neturi būti „giliausias“ žaidėjas. Atakuojanti komanda paprastai išsirikiuoja U formos rikiuotėje ir turi turėti po du techniškus žaidėjus abiejose varžovų vartų pusėse.
Jei atliekamas varžovo spaudimas, tai vartininkas dažniausiai nėra toliausiai nutolęs žaidėjas. Taip yra paprasčiausiai dėl to, kad kai vartininkas palietęs kamuolį savo aikštėje, negali to padaryti dar kartą, kol jo nepalietė varžovas (kitaip skiriamas netiesioginis baudos smūgis). Taigi, išlaikant ne vartininką kaip giliausią žaidėją, nereikia nerimauti dėl šios galimybės. Vartininkas, kuris nėra tikras vartininkas, gali kiek nori perduoti kamuolį ar gauti pasą iš komandos draugų, tačiau skraidantis vartininkas tvirtai laikosi varžovų aikštės viduje, kur nėra pavojaus būti nubaustas.
2) Persvaros išlaikymui
Iš pradžių šią taktiką visi vertino kaip didelę riziką ir buvo naudojama tik kaip paskutinė išeitis paskutinėmis žaidimo minutėmis, siekiant išgelbėti žaidimą, Tačiau pastaruoju metu ši taktika taip pat naudojama kaip būdas ilgiau valdyti kamuolį komandoms, kurios turi nedidelę, vieno ar kelių įvarčių, persvarą.
3) Varžovo nuvarginimui
Kai komandos yra apylygės, vienodo techninio meistriškumo ir fizinio pasiruošimo, galima panaudoti šią taktiką varžovo nuvarginimui, kad jis kuo labiau „lakstytų“ paskui kamuolį, jo nepaliečiant. Varžovų komanda net gali būti išmušta žaidybinio ritmo, gali kilti emocijų, nes niekam nepatinka lakstyti kaip šuniukui paskui kamuolį.
4) Varžovo žaidimo tempo numušimui
Kai varžovui pradeda sektis, varžovo komanda „užsiveda“, tai galima panaudoti šią taktiką priešininko „nuraminimui“, kuo ilgiau valdant kamuolį ir priverčiant varžovą visada būti gynyboje
Rizikos
Pagrindinė rizika – varžovams sudaromos progos lengviems įvarčiams.
Kai ateina laikas smūgiuoti į vartus, tai smūgis turi būti paruoštas ir smūgiuojama užtikrintai, kad kamuolys nepatektų į varžovų vartininko rankas. Neįmušti įvarčio yra vienas dalykas, bet smūgiuoti kamuolį taip, kad jis galėtų pakliūti į varžovų vartininko rankas yra daug blogiau.
Varžovų žaidėjai, pamatę tuščius vartus, į kuriuos lengvai gali pataikyti, paprasčiausiai smūgiuos kamuolį ir galės lengvai įmušti įvartį, kol dar nebūsite grįžę į gynybą. Tokiu būdu įmušama daug įvarčių.
Kai prarandate kamuolį, jūsų komanda turi reaguoti labai greitai. Jei situacija leidžia jums pakeisti vartininką – žaidėją įprastu vartininku, tai daryti verta. Dažniausiai visi žaidėjai turės pakankamai spausti varžovus, kad jūsų vartininkas galėtų spėti grįžti į savo poziciją.
Ginčas
Ne visiems patinka vartininko-žaidėjo idėja.
Tinkamai naudojamas vartininkas-žaidėjas gali būti tikrai įdomi futsal savybė. Tačiau ji kritikuojama, nes jos naudojimas gali lemti labai ilgus žaidimo laikotarpius, kai tik viena komanda liečia kamuolį ir nedaro nieko daugiau, tik žaidžia labai saugiai, atlikdama paprastus perdavimus.
Futsal bendruomenė pateikė nemažai pasiūlymų, kaip pagerinti žaidimo grožį, kad labiau patiktų sirgaliams.
Nedaug specialistų nori, kad būtų visiškai atsisakyta vartininko-žaidėjo, tačiau jie pateikia dažniausiai du pasiūlymus dėl apribojimų.
Pirma, siūloma įvesti taisyklę, kad kai vartininkas paliečia kamuolį varžovo aikštėje, ta komanda negali jo grąžinti į savo pusę. Tai neleidžia žaidėjams žaisti labai giliai ir priimti kamuolį didelėje erdvėje, tada pasirinkti gražų saugų perdavimą į priekį, o tada gražinti atgal į savo aikštės pusę ir kartoti procesą dešimtis kartų, kas sirgaliams yra nuobodu. Vietoj to, norima, kad visa komanda būtų priversta žaisti varžovų pusėje.
Antroji idėja yra įvesti atakos laiką (kuris yra krepšinyje). Vėlgi, vartininkui gavus kamuolį varžovo kėlinyje, prasideda 20 sekundžių laikmatis. Tai netrukdytų komandai grįžti į savo aikštelę, bet priverstų daryti rizikingesnius perdavimus ir smūgius.